MOKYTI, TAI MOKYTIS DUKART /JOSEPH JOUBERT/

Ugdymo filosofija

Vaiko asmenybės ugdymas, atsižvelgiant į individualias kiekvieno mokinio išgales bei ypatybes, – vientisas procesas, grindžiamas humanizmo ir demokratiškumo principais, kultūriniu atvirumu, nuolatiniu tobulėjimu, tolerancija, stimuliuojančios mokymąsi, skatinančios mąstymą ir kūrybiškumą, jaukios aplinkos sukūrimu.

Mokykloje vadovaujamės atsakingumo, atjautos, draugiškumo ir aktyvumo vertybėmis.

MISIJA

Teikti, užtikrinant kokybę  ir įvairovę kiekvienam, individualias galimybes atitinkantį priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį išsilavinimą, ugdyti kūrybišką, savarankišką, veiklų, atsakingą žmogų, norintį ir gebantį nuolat mokytis bei kurti.

VIZIJA

STEAM licėjus: išlaisvintas kūrybiškumas. Išsimokslinęs, laimingas, saugus, sveikas vaikas.

FILOSOFIJA

Vaiko asmenybės ugdymas, atsižvelgiant į individualias kiekvieno mokinio išgales bei ypatybes, – vientisas procesas, grindžiamas humanizmo ir demokratiškumo principais, kultūriniu atvirumu, nuolatiniu tobulėjimu, tolerancija, stimuliuojančios mokymąsi, skatinančios mąstymą ir kūrybiškumą,  aplinkos sukūrimu.

STRATEGINIAI PRIORITETAI

Ugdymo(si) kokybė ir veiksmingumas: socialiai prasminga kiekvieno mokinio  asmenybės branda, pažanga, pasiekimai. Pozityvia partneryste grįsta bendravimo ir bendradarbiavimo kultūra. Ergonomiška ugdymo(si) aplinka.

UGDYMO PRINCIPAI

Kiekvieno besimokančiojo pažanga, aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymas, akademinių rezultatų, emocinio intelekto bei socialinių įgūdžių pusiausvyra, siejama su į STEAM orientuotu mišriu tarpdalykiniu ugdymu, mokinio individualios pažangos vertinimu, dvikalbiu mokymu, pamokos kokybės tobulinimu,  tikslingu informacinių technologijų naudojimu.

PAMOKOS BE SKAMBUČIŲ

Mokytojai turi galimybę spręsti, kiek kuriai veiklai ar užduočiai skirti laiko, o kada mokiniams pailsėti. Taip pavyksta optimaliai paskirstyti krūvį atsižvelgiant į vaikų poreikius ar tos dienos savijautą. Mokiniai mokosi planuoti savo laiką.

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas

Visos dienos mokykla šiuolaikiniams vaikams ir jų užimtiems tėvams

Nuo 8.00 iki 18.00 mokykloje vyksta ugdomosios veiklos. Dirbame pagal Lietuvos Ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, taikome modernius ugdymo principus ir efektyviausias metodikas, todėl mokiniai pasiekia aukščiausius asmeninius rezultatus.

Ugdymo(si) principai

Ugdymas orientuotas į vaiką:
Ugdymas diferencijuotas ir individualizuotas;
Kompetencijų ugdymas;
Programavimo pražiamokslis.
• Mokytojas ir mokiniai yra lygiaverčiai.
• Ugdymas patrauklus ir džiaugsmingas:
Socialinių emocinių kompetencijų ugdymas.

Pasiekimų vertinimo principai

• Orientuojamės į aukštus etikos ir mokymosi kokybinius standartus.
• Vertinamos įgytos bendrosios bei specialiosios kompetencijos.
• Priešmokyklinių klasių mokiniai vertinami aprašomuoju individualios pažangos (ideografiniu) metodu.
• Mokslo metų pradžioje, susitikimo su tėvais metu yra aptariami individualūs ugdymo tikslai, du kartus į metus, kiekvieno pusmečio pabaigoje formuojami vertinimo aprašai. Jie aptariami susitikimo su tėveliais metu.
• Nuolatinis formalus mokinių pažangos vertinimas fiksuojamas elektroniniame TAMO dienyne.

Pradinis ugdymas

Individualios pažangos vertinimas

Dirbame pagal Lietuvos Pradinio ugdymo bendrąją programą, taikome  modernius ugdymo principus ir efektyviausias metodikas, todėl  mokiniai pasiekia aukščiausius asmeninius rezultatus. Ugdymo kokybę užtikrina nuolat tobulėjantys kompetentingi pedagogai ir mokyklos vadovai.

Ugdymo(si) principai

Ugdymas orientuotas į vaiką:
Konsultacijos sunkumų ir gabumų turintiems mokiniams;
Papildomi moduliai – individualiems mokinių gebėjimams ugdyti;
Ugdymas diferencijuotas ir individualizuotas;
Formalaus ugdymo ir neformalaus švietimo kontekstualumas.
• Mokytojas ir mokiniai yra lygiaverčiai.
• Ugdymo procesas aktyvus:
Integruotas ugdymas – suvokti ir gebėti taikyti naujai įgytas žinias;
Patirtinis STEAM mokymas(is) – geriausia išmokti patiems kuriant ir eksperimentuojant;
Reiškinių tyrinėjimas – galimybė formuoti(s) visuminį požiūrį į pasaulį;
Programavimo pradžiamokslis – įdomu gilintis į IT ir karjeros pradžiamokslį.

Pasiekimų vertinimo principai

• Orientuojamės į aukštus etikos ir mokymosi kokybinius standartus.
• Vertinamos ne tik mokinių žinios, bet ir įgytos bendrosios bei specialiosios kompetencijos.
• Pradinių klasių mokiniai vertinami aprašomuoju individualios pažangos (ideografiniu) metodu.
• Mokslo metų pradžioje, susitikimo su tėvais metu yra aptariami individualūs ugdymo tikslai, du kartus per metus, kiekvieno pusmečio pabaigoje, formuojami MIP vertinimo aprašai. Jie aptariami susitikimo su tėvais metu.
• Mokytojai nuolat stebi, vertina ir skatina individualią mokinio pažangą ir teikia grįžtamąjį ryšį.
• Reguliarus formalus mokinių pažangos vertinimas fiksuojamas ir grįžtamasis ryšys teikiamas elektroniniame dienyne TAMO.

Pagrindinis ugdymas

Svarbiausia – akademinių rezultatų ir emocinio intelekto bei socialinių įgūdžių pusiausvyra.

Dirbame pagal Lietuvos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąją programą, taikome pažangius Lietuvos ir ES šalių ugdymo principus ir efektyviausias ugdymo metodikas, tobuliname XXI a. mokiniui svarbias kompetencijas, todėl  mokiniai pasiekia aukščiausius asmeninius rezultatus. Ugdymo kokybę užtikrina nuolat tobulėjantys kompetentingi pedagogai ir mokyklos vadovai.

Ugdymo(si) principai

Ugdymas orientuotas į vaiką:
Pasirenkamieji ir papildomi moduliai – individualiems mokinių gebėjimams ugdyti;
Dalykinės konsultacijos;
Ugdymas diferencijuotas ir individualizuotas;
Formalaus ugdymo ir neformalaus švietimo kontekstualumas.
• Mokytojas ir mokiniai yra lygiaverčiai.
• Ugdymo procesas aktyvus:
Integruoti mokomieji dalykai – be sienų – įdomiau ir naudingiau mokytis integruotai;
Patirtinis STEAM mokymas(is) – geriausia išmokti patiems kuriant ir eksperimentuojant;
Reiškinių tyrinėjimas – galimybė formuoti(s) visuminį požiūrį į pasaulį;
• Dvikalbis mokymasis.
• Ugdymas patrauklus ir džiaugsmingas:
Socialinių emocinių kompetencijų ugdymas.

Pasiekimų vertinimo principai

• Orientuojamės į aukštus etikos ir mokymosi kokybinius standartus.
• Vertinamos ne tik mokinių žinios, bet ir įgytos bendrosios bei specialiosios kompetencijos.
• 5-10 klasių mokinių žinios vertinamos pažymiais dešimties balų sistemoje.
• Mokslo metų pradžioje, susitikimo su tėvais metu yra aptariami individualūs ugdymo tikslai, du kartus per metus, kiekvieno pusmečio pabaigoje, formuojami MIP vertinimo aprašai. Jie aptariami susitikimo su tėvais metu.
• Mokytojai nuolat stebi, vertina ir skatina individualią mokinio pažangą ir teikia grįžtamąjį ryšį.
• Reguliarus formalus mokinių pažangos vertinimas fiksuojamas ir grįžtamasis ryšys teikiamas elektroniniame dienyne TAMO.

Neformalusis švietimas

Neformalusis  vaikų švietimas  mokykloje   įgyvendinamas  pagal  Neformaliojo   vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V-554.

•  Neformalusis  švietimas – organizuojama   ir  mokinio  krepšelio  lėšomis finansuojama neformaliojo vaikų švietimo veikla, skirta mokinių, pasirinkusių meninę, sportinę, technologinę ar panašią veiklą, asmeninėms, socialinėms edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti.
•  Neformaliojo vaikų švietimo tikslas – ugdyti kompetencijas, teikiančias galimybių asmeniui tapti aktyviu visuomenės nariu, sėkmingai veikti visuomenėje, padėti tenkinti pažinimo ir saviraiškos poreikius. Vaiko  pasirinkta  veikla ugdyti kompetencijas, kurios ypač svarbios  jo, o vėliau ir suaugusiojo gyvenime – socialines, edukacines, asmenines, profesines. Šioms kompetencijoms ugdyti kaip priemonė naudojama tradiciškai vaikams įdomi veikla (muzika, šokis, sportas, menas ir kt.).

 Neformaliojo vaikų švietimo programas mokiniai renkasi laisvai, jos yra neprivalomos.
• Neformaliojo ugdymo valandos skiriamos atsižvelgiant į mokinių poreikius, mokyklos galimybes, mokyklos tikslus.
• Kiekvienų mokslo metų pabaigoje apklausos būdu nustatomi ateinančiųjų mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikiai. Prireikus jie patikslinami mokslo metų pradžioje.
• Neformaliojo ugdymo programas rengia mokytojai.
 Neformaliojo vaikų švietimo veikla fiksuojama elektroniniame dienyne.
 Neformaliojo švietimo veikla įgyvendinama aplinkose, padedančiose įgyvendinti neformaliojo švietimo tikslus: mokykloje ir kitose aplinkose (partnerių laboratorijose, muziejuose, teatre, lankytinose vietose, gamtoje, išvykose…).
• Visų būrelių tvarkaraštis sudaromas rugsėjo mėnesį.   

KONTAKTAI

Mokyklos g. 13, Šlienava, Samylų paštas 53148, Kauno rajonas
Tel. +370-37 430224
El. p. slienava@gmail.com

MŪSŲ BIČIULIAI IR PARTNERIAI

Kauno r. Šlienavos pagrindinė mokykla 2024 © Sprendimas www.reklamosofija.lt